- šūdeliauti
- šūdeliáuti, -iáuja (-iáuna Kpč), -iãvo intr. vlg. 1. Srv, Rm rankioti išmatas: Kiaulė šūdeliáuna patvoriais J. Išleiskit kiaules, testa šūdeliáuna Vlk. Lapės žiemą auštant išeina ant kelių šūdeliáut Ėr. 2. Rm prk. ieškoti niekniekių; rankioti, pirkinėti niekniekius: Ką čia šūdeliáuji, einam! Ėr. Dobilų daviau, tai neėdėt, o dabar čia šūdeliáusit! (apie arklius, ėdinėjančius kokius lapus, šapus) Vrb. Naujiem daiktam nusipirkt šykščia, tai ir šūdeliáuja po turgų Sb. ║ rankioti po truputį: Vieni šūdeliáuja (kur nugriebdami po truputį pasišienauja), kiti turia šieno Slm. Ką tu čia šūdeliáuji po vieną uogą! Alk. 3. Krsn, Lp, Grl, Sv, Ds prk. slankioti be reikalo, lyg ko ieškant, bastytis: Ko šūdeliáuji po pakampes, nieko nedirbi! Plv. Ko čia šūdeliáuni pakraščiais! Mlt. Šūdeliáuja neturėdamas ką veikt Gž. \ šūdeliauti; apšūdeliauti; pašūdeliauti; prišūdeliauti
Dictionary of the Lithuanian Language.